Variklio alyva

Daugiau sužinokite apie variklio alyvą Norint pailginti automobilio, ypač jo variklio, eksploatacijos laiką, vienas iš paprastų, efektyvių ir nebrangių būdų – reguliariai keisti alyvas ir alyvos filtrus. Šitaip sumažinama trintis, nusidėvėjimas, sutepamos stūmoklių, žiedų ir cilindro sienelės, lengviau atvėsta kai kurios variklio dalys. Todėl nenuostabu, kad variklio alyvos ir filtro keitimas yra viena dažniausių iš autoservisuose teikiamų paslaugų. Retas vairuotojas, atėjus alyvos keitimo laikui, pasirenka ją nedvejodamas, tarsi sprendimą būtų priėmęs gerokai anksčiau. Dažniausiai neįvertinama gausi pasiūla, priverčianti sudvejoti net ir išmanantį vairuotoją. Kaip nepasiklysti tarp įvairiaspalvių talpyklų? Tereikia žinoti turimo automobilio modelį, jo amžių, variklio tipą ir šiek tiek suprasti, kaip alyvos skirstomos į grupes. Variklio alyvos Renkantis alyvą svarbiausia atsižvelgti ne į jos gamintoją, bet į API grupę ir SAE klampos indeksą, prieš tai žvilgtelėjus į automobilio eksploatacijos instrukciją. Paprastai šnekant, į gerokai padirbėjusį, bet vis dar budrumo nepraradusį variklį netikslinga pilti brangiausios sintetinės alyvos, ypač jei jame nėra hidraulinių kompensatorių. Kokybiška, keičiama laikantis gamintojo rekomenduoto periodiškumo, pusiau sintetinė alyva ne tik nepablogina padėties, bet ir leidžia sutaupyti pinigų. Klaidinga manyti, kad brangesnę alyvą galima keisti gerokai rečiau, jei ji yra nepailginto veikimo kaip, pvz., Castrol long life. Netikslinga pirkti ir pigią, bet neaiškios kilmės į nekokybiškus indus išpilstytą alyvą, motyvuojant dažnesniu jos keitimu. Svarbiausias eksploatacines alyvos savybes ir tinkamumą konkrečiam variklio tipui apibrėžia kokybės klasė pagal API (angl. American Petroleum Institute) eksploatacines grupes ir klampos indeksas pagal SAE (angl. Society of Automotive Engineers) klasifikaciją. Šie du indeksai yra pagrindiniai žymenys. Pavyzdžiui, pagal API nurodytą eksploatacinę grupę ir kokybės klasę galima nustatyti, kokiam variklio tipui (pirmoji raidė S – benzininiams, C – dyzeliniams; universali alyva žymima dviem raidėmis, pvz., SF/CC – pirmosios raidės nurodo, kad alyva rekomenduojama naudoti benzininiame variklyje, o antrosios rodo, kad alyvą galima naudoti ir dyzeliniame variklyje) ir kokio amžiaus konstrukcijai konkreti alyva yra tinkamiausia. Techninėje literatūroje ir prekių etiketėse prieš kokybės grupę nurodantį žymenį visuomet rašomos raidės API, įspėjančios, kad po jų esantys įrašai nurodo alyvos kokybės grupę, pavyzdžiui, API SJ, API CI-4, API SJ/CF, API CH-4/SL. ACEA parengė variklio alyvų klasifikaciją pagal kokybę, kuri nuo 1996 m. sausio 1 d. taikoma Europos automobiliams. Tai būtina dėl to, kad Europoje gaminamų automobilių varikliai, lyginant su Amerikos automobilių varikliais, paprastai būna mažesnio litražo, todėl jų apkrovos darbo metu esti didesnės, ir ne visi API specifikacijos reglamentuoti alyvų kokybės rodikliai atitinka jų reikalavimus. Variklio alyvų ACEA kokybės grupės 1 lentelė ACEA kokybės grupė Alyvos savybės ir panaudojimo sritis A kategorija – lengvųjų automobilių benzininiai varikliai A1 – 02 Mažos klampos ir didelio indekso, nedidelės trinties, energiją taupanti (benzino ekonomija – 2,5%) alyva, naudojama rekomenduojant automobilių gamintojams. A2 – 96 Bendrosios paskirties, normalaus keitimo dažnio alyva, tinkanti daugumai variklių, išskyrus didelės apkrovos variklius. A3 – 02 Visasezoninė, nedidelės klampos, stabili ir rečiau (pagal automobilių gamintojų rekomendacijas) keičiama alyva, tinkanti didelės apkrovos varikliams. A4 Rezervuojama ateities tiesioginio įpurškimo benzininiams varikliams. A5 – 02 Stabili, skiriama aukštos klasės ir didelės apkrovos varikliams. B kategorija – lengvųjų automobilių dyzeliniai varikliai B1 – 02 Mažos klampos ir didelio indekso, nedidelės trinties, energiją taupanti (benzino ekonomija – 2,5%) alyva, naudojama rekomenduojant automobilių gamintojams. B2 – 98 Bendrosios paskirties, normalaus keitimo dažnio alyva, tinkanti daugumai variklių, išskyrus didelės apkrovos variklius. B3 – 98 Visasezoninė, nedidelės klampos, stabili ir rečiau (pagal automobilių gamintojų rekomendacijos) keičiama alyva, tinkanti didelės apkrovos varikliams, išskyrus tiesioginio įpurškimo variklius. B4 – 02 Tiesioginio įpurškimo varikliams, kai jiems tokia alyva yra numatyta automobilių gamintojų. B5 – 02 Skiriama dyzeliniams varikliams, kai tokia alyva yra numatyta variklių instrukcijoje. E kategorija – sunkvežimių dyzeliniai varikliai E1 Nebenaudojama. E2 – 96 Normalaus keitimo dažnio alyva, skirta paprastiems ir turbininiams bei pripučiamiesiems vidutiniškai apkrautiems varikliams. E3 – 96 Stabili, gerų plovimo ir įterpimo savybių (pagal automobilių gamintojų rekomendacijas) keičiama alyva, tinkanti sunkiai dirbantiems Euro – 1 ir 2 deginių toksiškumo normas atitinkantiems varikliams. E4 – 99 Stabili, gerų plovimo ir įterpimo savybių (pagal automobilių gamintojų rekomendacijas) keičiama alyva, tinkanti sunkiai dirbantiems Euro – 1, 2 ir 3 deginių toksiškumo normas atitinkantiems greitaeigiams varikliams. E5 – 02 Stabili, skirta didelės apkrovos dyzeliniams varikliams, tenkinantiems Euro – 3 toksiškumo normas. Alyvos kokybės grupės ženklinamos raidėmis ir skaičiais. Pagal paskirtį yra numatytos (1 lentelė) 3 alyvų kategorijos: A – lengvųjų automobilių benzininių variklių, B – lengvųjų automobilių dyzelinių variklių ir E – sunkvežimių dyzelinių variklių. Kiekvienoje kategorijoje alyvos pagal kokybės lygį yra skirstomos į grupes, nurodomas skaičiumi, pradedant vienetu. Kai skaičius didesnis, alyvos kokybės lygis yra aukštesnis. Po to būna nurodomi kokybės įgyvendinimo pagal pateiktą lygį metai. Toliau nurodomas tam tikrų techninių pakeitimų, nekeičiant kokybės lygio, pagaminimas. Klampos arba skysčio vidinės trinties indeksą apibrėžia SAE vienetai. Šalia indekso esanti raidė W (angl. Winter) nurodo, kad alyva žieminė. Visasezoninių alyvų pirmieji skaičiai rodo, kad alyvos klampa 18 ºC temperatūroje yra tokia pati, kaip ir nurodytos klasės žieminės alyvos, o antrieji skaičiai – alyvos klampa 100 ºC temperatūroje. Be to, pirmą nurodytą skaičių galima vertinti kaip šalto variklio paleidimo sąlygas: kuo didesnis skaičius ir atitinkamai klampa, tuo paleidimas sunkesnis (palyginimui: 0W, 5W, 10W, 15W, 20W ir 25W). Vasarinės alyvos atskiru raidiniu simboliu nežymimos, tik skaitiniu: 20, 30, 40, 50, 60. Tačiau ekonomiškai efektyviausia naudoti visasezonines alyvas. Jose visada nurodomi du klampos indeksai SAE vienetais, pvz.: 15W-40, 10W-40, 5W-40 ir pan. Visasezoninių variklio alyvų žymėjimas 2 lentelė Klampumo klasė Naudojimas priklausomai nuo klimato zonos ar metų laiko Naudojimas atsižvelgiant į oro temperatūrą, C  SAE 0W/30 Visasezoninė alyva Žemiau –30 iki +30 °C SAE 0W/40 Visasezoninė alyva Žemiau –30 iki +40 °C SAE 5W-30 Visasezoninė alyva Žemiau –20 iki +20 °C SAE 5W-40/50 Visasezoninė alyva Žemiau –20 iki +40 °C SAE 10W-30 Visasezoninė alyva Nuo –20 iki +20 °C SAE 10W-40/50 Visasezoninė alyva Nuo –20 iki +40 °C SAE 15W-40/15W50 Visasezoninė alyva Nuo –15 iki +40 °C SAE 20W-50 Visasezoninė alyva Nuo –10 iki +40 °C Visasezoninių transmisinių alyvų žymėjimas 3 lentelė Klampumo klasė Naudojimas priklausomai nuo klimato zonos ar metų laiko SAE 75W-90 Visasezoninė alyva SAE 75W-140 Visasezoninė alyva SAE 80W-90 Visasezoninė alyva SAE 85W-140 Visasezoninė alyva / vasarinė alyva Transmisinės alyvos Šiuo metu daugiausia yra naudojamos API GL-1, API GL-4 ir API GL-5 kokybės grupių alyvos. Kokia alyva turi būti tepama automobilio transmisija ir kada ji keičiama, nurodo automobilio gamintojas eksploatacijos instrukcijoje. Perkant transmisinę alyvą, kaip ir variklio, svarbu žinoti jos du pagrindinius rodiklius – klampos klasę ir kokybės grupę, kurie būna nurodyti automobilio eksploatacijos instrukcijoje. Transmisinių alyvų klasifikacija pagal kokybę (P. Jučas, 2006) 4 lentelė API kokybės grupė Alyvos panaudojimo sritis, darbo sąlygos, sudėtis Krumplinių kontakto slėgis, MPa Alyvos temperatūra, C GL – 1 C, S–K, S pavaros, nedidelės apkrovos ir slydimo greičiai, alyvos visai be arba tik be dilimo priedų 1 600 90  GL – 2 S pavaros, vidutinė apkrova ir slydimo greitis, yra antifrikcinių priedų 2 100 130 GL – 3 S–K pavaros, vidutinė apkrova ir slydimo greitis, yra dilimo priedų 2 500 150 GL – 4 H pavaros, didelė smūginė apkrova ir slydimo greitis, yra efektyvių skiriamųjų priedų 3 000 150 GL – 5  H pavaros, labai didelė smūginė apkrova ir slydimo greitis, yra labai efektyvių skiriamųjų ir dilimo priedų > 3 000 150  Alyvos automatinėms transmisijoms turi būti stabilios trinties, nedidelės ir mažai nuo temperatūros priklausančios klampos, žemos stingimo temperatūros, atsparios oksidacijai ir šlyties įtakai, neputojančios ir nekoroduojančios metalų, gerai tepančios, negadinančios riebokšlių ir ilgai veikiančios. Šiuo metu beveik visoms lengvųjų automobilių transmisijoms yra naudojamos alyvos pagal General Motors ir Ford firmų, o sunkvežimiams – pagal Alison firmos techninius reikalavimus, pvz., Dexron, Dexron II A, Dexron III G. tinkle prekiaujama šiomis alyvomis:

Variklis

Sužinokite, kaip veikia automobilio variklis 

Ar jūs kada nors buvote atsidarę variklio antvožą ir žiūrėjote, kas ten vyksta? Automobilio variklis gali atrodyti kaip didelis netvarkingas metalo gabalas, sudarytas iš vamzdžių, vielos ir įvairiausių laidų. 

Galbūt tiesiog iš smalsumo norite žinoti, kas vyksta. Arba ruošiatės pirkti naują automobilį ir girdėjote, kad yra tokie dalykai, kaip „3,0 litro V-6“, „dvigubos kameros“ ar „degalų įpurškimas“. Ką visa tai reiškia? Automobilio variklio tikslas yra konvertuoti degalus taip, kad jie priverstų automobilį judėti. Šiuo metu lengviausias būdas sukurti judėjimą yra vidaus degimo varikliai – vidaus degimas vyksta viduje. Yra įvairių tipų vidaus degimo variklių: tai ir dyzeliniai varikliai, ir turbininiai dujų varikliai. Taip pat yra ir hemi varikliai, rotoriniai ar dvitakčiai varikliai. Kiekvienas jų turi savo privalumų ir trūkumų. Yra ir tokie, kaip išorinio degimo varikliai. Senoviški garo variklių traukiniai ir garo valtys yra geriausias pavyzdys, kaip išorinio degimo varikliai veikia. Deginant degalus (akmens anglį, malkas, mazutą) garo mašinose sukuriamas garas, kuris priverčia mašinas judėti. Vidaus degimo varikliai yra daug efektyvesni (naudoja mažiau degalų) nei išorinio degimo, be to, vidaus degimo varikliai yra daug mažesni nei lygiaverčiai išorinio degimo varikliai. Todėl mes ir nematome keliuose automobilių su garo varikliais. 

Kaip veikia vidaus degimo varikliai? 

Kaip jau minėjome, patys populiariausi ir dažniausiai naudojami yra vidaus degimo varikliai. Iš jų populiariausi yra keturių veikimo taktų varikliai. Pabandysime trumpai paaiškinti, kaip veikia visi taktai.

Keturi vidaus degimo variklio taktai: 1) įsiurbimas, 2) suspaudimas, 3) darbo eiga, 4) išmetimas. 

Pirmasis taktas – įsiurbimas. Veleną sukantis stūmoklis iš kraštutinio taško slenka žemyn, dujos cilindre praretėja, atsidaro įsiurbimo vožtuvas ir pro jį į cilindrą patenka degiojo kuro ir oro mišinio. Kai stūmoklis pasiekia kraštutinį tašką, įsiurbimo vožtuvas užsidaro.  Antrasis taktas – suspaudimas. Toliau sukdamasis alkūninis velenas ima kelti stūmoklį į viršų ir šis spaudžia degųjį mišinį. Abu vožtuvai yra uždaryti. Kai stūmoklis vėl pasiekia kraštutinį viršutinį tašką, degusis mišinys užsidega (nuo žvakės kibirkšties benzininiuose varikliuose, nuo spaudžiamų dujų įkaitimo).  Trečiasis taktas – darbas (degimas). Mišinys sudega staiga (sprogsta), labai padidėja degant susidariusių dujų slėgis. Jos spaudžia stūmoklį, ir dėl to jis slenka žemyn – atlieka darbą. Leisdamasis stūmoklis priverčia judėti švaistiklį, o šis – alkūninį veleną. Šio takto metu abu vožtuvai yra uždaryti.  Ketvirtasis taktas – išmetimas. Stūmoklis nusileidžia iki apatinio kraštutinio taško, atsidaro išmetimo vožtuvas ir pro jį deginiai išmetami iš cilindro lauk, o stūmoklis kyla į viršų. Baigiantis šiam taktui, išmetimo vožtuvas užsidaro.

  

Vidaus degimo variklio užvedimas
Alkūninis velenas iš pradžių pasukamas starteriu ar rankena. Toliau velenas sukasi iš inercijos. Tris taktus kilnoja stūmoklį, ketvirto takto metu stūmoklis perduoda energiją alkūniniam velenui. 

Aikštelėje reikės mokėti atlikti šiuos pratimus:

• Įsibėgėti 30-40 km/h greičiu ir tiksliai sustoti nurodytoje vietoje.
• Naudojantis atbuline eiga ir ne daugiau kaip tris kartus keičiant važiavimo kryptį apsisukti ribotoje erdvėje.
• Važiuojant atbuline eiga pastatyti transporto priemonę į laikino stovėjimo vietą dešinėje kelio pusėje lygiagrečiai važiuojamosios dalies (šaligatvio) kraštui.
• Važiuojant atbuline eiga pastatyti transporto priemonę įstrižai arba statmenai važiuojamosios dalies (šaligatvio) kraštui.
• Išvažiuoti iš laikino stovėjimo vietos.
• Pastatyti transporto priemonę į laikino stovėjimo vietą įkalnėje arba nuokalnėje ir išvažiuoti iš jos.
• Sustoti ir vėl pradėti važiuoti įkalnėje taip, kad transporto priemonė nepariedėtų atgal.
• Važiuoti atbulomis su posūkiu į dešinę arba į kairę neišvažiuodamas iš eismo juostos ribų ir sustoti lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui ne toliau kai 1 m atstumu nuo jo.

SAUGAUS EISMO PAGRINDAI

1. Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras.
2. Nepakrautas krovininis automobilis ne taip greitai virsta, lyginant su pakrautu (dėl svorio centro).
3. Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės.
4. Inercijos jėga automobilį veikia staigai pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje.
5. Išcentrinė jėga būna tuo didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys.
6. Posūkyje sumažinus važiavimo greitį, - išcentrinė jėga sumažės.
7. Posūkyje sąstato priekaba pasislenka į posūkio centro pusę (kuo ilgesnė vilktis- tuo daugiau ).
8. Staigiai stabdant, keleviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį.
9. Posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai (priekaba), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties, ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą.
10. Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais.
11. Sustojimo kelias- kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo.
12. Stabdymo kelias- kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustoja.
13. Reakcijos kelias – kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti.
14. Vairuotojo reakcijos laikas – laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų.
15. Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui; t. y. greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus.
16. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių, pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos. (Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui.)
17. Saugus atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių – apie pusė spidometro parodymo.
18. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
19. Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama pėdos dalimi tarp pirštų ir vidurio.
20. Staiga stabdant, reikia spausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo.
21. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja.
22. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros.
23. Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą.
24. Jeigu esant intensyviam eismui staigiai stabdysite transporto priemonę, į jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys.
25. Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei – pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
26. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas išjungus pavarą, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai.
27. Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio ir apvirsti.
28. Jei jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant jo, nukreipti automobilį į važiuojamąją dalį.
29. Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek ir staigus greičio padidinimas.
30. Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai.
31. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną.
32. Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja.
33. Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau nei priekiniai.
34. Jeigu važiuojant  automobiliu su  galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą, vairą pasukti į slydimo pusę.
35. Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį koreguoti vairu.
36. Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
37. Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu  važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba.
38. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja.
39. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.
40. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja.
41. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui.
42. Jei vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.
43. Priešpriešais atvažiuojantys automobiliai nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų.
44. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau nei iš tikrųjų Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite įsitikinę, kad bus saugu.
45. Važiuojant rūke – atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai – atrodo didesnis už tikrąjį.
46. Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtina sumažinti greitį.
47. Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę.
48. Gyvenvietėje, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo aikštelės.
49. Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada vairuotojui rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias.
50. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90km/h greičiu yra nesaugu, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį.
51. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.
52. Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą.
53. Pervažiavęs vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojas privalo važiuoti nedideliu greičiu, keletą kartų paspausdamas stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.
54. Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles ( važiuojant, dažnai paspaudinėti stabdžių pedalą)
55. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangos protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo,kelio dangos ir geometrijos.
56. Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodį pamato aplenktą transporto priemonę.
57. Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu.
58. Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikai atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą).
59. Kuo statesnė nuokalnė, tuo reikia pasirinkti žemesnę pavarą jai įveikti.
60. Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.
61. Jei važiuodami tiesiai, jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo krypties ir greičio.
62. Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, be reikalo neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.
63. Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi.
64. Perdaug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas automobilis, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
65. Slidžiausia yra tašytų akmenų kelio danga.
66. Transporto priemonės ilgas ir dažnas įsibėgėjimas pirma pavara, didina kuro sąnaudas.
67. Kuro sąnaudos bus mažiausios, važiuojant aukščiausia pavara.
68. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas.
69. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas.
70. Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara , (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius.
71. Manevruodamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga.
72. Rekomenduojamas minimalus saugus atstumas (tarp prasilenkiančių automobilių ), važiuojant 90 km/h greičiu – 2 metrai.
73. Automobilio valstybinio numerio ženklai dieną turi būti įskaitomi iš 40 metrų, o naktį iš 20 metrų atstumo. 
74. 1,0 promilė alkoholio pasišalina iš organizmo per 10 valandų.
75. Kad tinkamai sureguliuotumėte sėdynę, jūs turite nustatyti jos išilginę padėtį, sureguliuoti atlošą, jei reikia, aukščio reguliatoriaus svirtele nustatyti sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, sureguliuoti galvos atramą.
76. Akloji zona – tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Todėl jūs turite žvilgtelėti per petį, kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti.
77. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus. Ugdykite įprotį žvilgčioti į veidrodžius maždaug kas 5 sekundės.
78. Optimalus greičių skirtumas tarp lenkiamojo ir lenkiančiojo (lenkiant užmiestyje) yra 15-25 km/h.          

Kontrolines lemputes

  Rodo, kad įjungti gabarito žibintai.




  Rodo, kad įjungti artimųjų šviesų žibintai.




  Įjungti tolimųjų šviesų žibintai.




  Įjungti galinių priešrūkinių šviesų žibintai.




  Posūkių šviesų lemputė



 Hidroaktyvo lemputė

Įsijungia pasukus užvedimo raktelį į M poziciją ir užgęsta įjungus variklį. Jei ji mirksi dar apie 10 sekundžių, tai reiškia, kad yra hidroaktyvo gedimas.


Kuro rezervo lemputė

Kai užsidega ir nuolatos dega ši lemputė, bake lieka apie 8 litrus kuro.



Kontrolinė ABS lemputė 
Užsidega pasukus užvedimo raktelį į poziciją M ir turi užgesti apytiksliai po 2 sekundžių. Jei neužgęsta, vadinasi, yra ABS sistemos gedimas. Galima drąsiai tęsti kelionę, nes stabdžiai veiks normaliai, tik neveiks ABS sistema.




  Neužsegtų diržų lemputė



Žibintų ploviklio lemputė

Rodo, kad baigiasi žibintų ploviklis. Jo pilama į atskirą talpyklą dešinėje pusėje, analogiškoje vietoje, kaip ir langų plovimo skysčio talpykla.


Langų ploviklio lemputė

Užsidega, kai lieka mažiau kaip vienas litras ploviklio.



Priekinių stabdžių trinkelių susidėvėjimo lemputė

Jei nuspaudus stabdžių pedalą ji užsidega – būtina patikrinti stabdžių trinkeles.



Lemputė, įspėjanti apie vandenį kuro filtre

Tai liečia tik dyzelinu varomus automobilius.



Stovėjimo stabdžio lemputė
Šviečianti ši lemputė rodo, kad įjungtas arba ne visiškai išjungtas stovėjimo stabdys. Važiuojant neišjungus stovėjimo stabdžio greičiau dyla stabdžių trinkelės ir didėja kuro sąnaudos.


Lemputė, įspėjanti apie aukštą aušinimo skysčio temperatūrą 
Jei užsidega važiuojant automobiliu – būtina sustoti, išjungti variklį ir palaukti, kol variklis atauš. Tada patikrinti aušinimo skysčio lygį.



Akumuliatoriaus iškrovimo lemputė
Užsidega pasukus užvedimo raktelį į poziciją M ir iš karto užgęsta užvedus variklį. Kai mažos apsukos, ši lemputė gali užsidegti, šiek tiek pakilus variklio apsukoms – užgesti. Tai pirmieji simptomai, rodantys, kad negerai įkraunamas akumuliatorius.


Aušinimo skysčio lygio lemputė

Užsidega, kai trūksta aušinimo skysčio.



Variklio alyvos slėgio lemputė

Užsidega pasukus užvedimo raktelį į poziciją M ir iš karto užgęsta pradėjus dirbti varikliui. Jei užsidega staigiai stabdant ar darant staigų posūkį – patikrinkite tepalo lygį.


Variklio darbo lemputė – autodiagnostika

Užsidega pasukus užvedimo raktelį į poziciją M ir iš karto užgęsta pradėjus dirbti varikliui. Jei užsidega važiuojant automobiliu arba neužgęsta įjungus variklį, tai rodo, kad yra degimo arba įpurškimo sistemos gedimas.


Įspėjamoji tepalo temperatūros lemputė

Jei užsidega važiuojant automobiliu – reikia sustoti ir patikrinti tepalo lygį. Jei tepalo lygis geras, reikia kreiptis į artimiausią servisą.



Katalizatoriaus lemputė

Rodo katalizatoriaus perkaitimą.



Pakaitinimo žvakių lemputė

Skirta tik dyzelinu varomiems automobiliams.



STOP lemputė
Užsidega pasukus užvedimo raktelį į poziciją M ir iš karto užgęsta pradėjus dirbti varikliui. Veikiant varikliui visada užsidega kartu su sugedusios sistemos simboliu ir reiškia besąlygišką privalomą sustojimą. Negalima šio įspėjimo ignoruoti, nes gali smarkiai sugesti automobilis.

Saltinis www.kemi.lt