SAUGAUS EISMO PAGRINDAI

1. Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras.
2. Nepakrautas krovininis automobilis ne taip greitai virsta, lyginant su pakrautu (dėl svorio centro).
3. Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės.
4. Inercijos jėga automobilį veikia staigai pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje.
5. Išcentrinė jėga būna tuo didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys.
6. Posūkyje sumažinus važiavimo greitį, - išcentrinė jėga sumažės.
7. Posūkyje sąstato priekaba pasislenka į posūkio centro pusę (kuo ilgesnė vilktis- tuo daugiau ).
8. Staigiai stabdant, keleviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį.
9. Posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai (priekaba), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties, ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą.
10. Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais.
11. Sustojimo kelias- kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo.
12. Stabdymo kelias- kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustoja.
13. Reakcijos kelias – kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti.
14. Vairuotojo reakcijos laikas – laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų.
15. Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui; t. y. greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus.
16. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių, pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos. (Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui.)
17. Saugus atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių – apie pusė spidometro parodymo.
18. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
19. Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama pėdos dalimi tarp pirštų ir vidurio.
20. Staiga stabdant, reikia spausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo.
21. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja.
22. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros.
23. Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą.
24. Jeigu esant intensyviam eismui staigiai stabdysite transporto priemonę, į jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys.
25. Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei – pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
26. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas išjungus pavarą, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai.
27. Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio ir apvirsti.
28. Jei jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant jo, nukreipti automobilį į važiuojamąją dalį.
29. Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek ir staigus greičio padidinimas.
30. Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai.
31. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną.
32. Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja.
33. Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau nei priekiniai.
34. Jeigu važiuojant  automobiliu su  galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą, vairą pasukti į slydimo pusę.
35. Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį koreguoti vairu.
36. Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
37. Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu  važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba.
38. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja.
39. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.
40. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja.
41. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui.
42. Jei vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.
43. Priešpriešais atvažiuojantys automobiliai nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų.
44. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau nei iš tikrųjų Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite įsitikinę, kad bus saugu.
45. Važiuojant rūke – atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai – atrodo didesnis už tikrąjį.
46. Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtina sumažinti greitį.
47. Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę.
48. Gyvenvietėje, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo aikštelės.
49. Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada vairuotojui rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias.
50. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90km/h greičiu yra nesaugu, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį.
51. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.
52. Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą.
53. Pervažiavęs vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojas privalo važiuoti nedideliu greičiu, keletą kartų paspausdamas stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.
54. Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles ( važiuojant, dažnai paspaudinėti stabdžių pedalą)
55. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangos protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo,kelio dangos ir geometrijos.
56. Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodį pamato aplenktą transporto priemonę.
57. Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu.
58. Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikai atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą).
59. Kuo statesnė nuokalnė, tuo reikia pasirinkti žemesnę pavarą jai įveikti.
60. Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.
61. Jei važiuodami tiesiai, jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo krypties ir greičio.
62. Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, be reikalo neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.
63. Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi.
64. Perdaug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas automobilis, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
65. Slidžiausia yra tašytų akmenų kelio danga.
66. Transporto priemonės ilgas ir dažnas įsibėgėjimas pirma pavara, didina kuro sąnaudas.
67. Kuro sąnaudos bus mažiausios, važiuojant aukščiausia pavara.
68. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas.
69. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas.
70. Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara , (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius.
71. Manevruodamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga.
72. Rekomenduojamas minimalus saugus atstumas (tarp prasilenkiančių automobilių ), važiuojant 90 km/h greičiu – 2 metrai.
73. Automobilio valstybinio numerio ženklai dieną turi būti įskaitomi iš 40 metrų, o naktį iš 20 metrų atstumo. 
74. 1,0 promilė alkoholio pasišalina iš organizmo per 10 valandų.
75. Kad tinkamai sureguliuotumėte sėdynę, jūs turite nustatyti jos išilginę padėtį, sureguliuoti atlošą, jei reikia, aukščio reguliatoriaus svirtele nustatyti sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, sureguliuoti galvos atramą.
76. Akloji zona – tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Todėl jūs turite žvilgtelėti per petį, kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti.
77. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus. Ugdykite įprotį žvilgčioti į veidrodžius maždaug kas 5 sekundės.
78. Optimalus greičių skirtumas tarp lenkiamojo ir lenkiančiojo (lenkiant užmiestyje) yra 15-25 km/h.